Šiandien romantiškas nostalgiškas penktadienis su pirmuoju žiemos sniegu. Pažadėjau sau, kad kai Rojukas ims eiti į darželį, penktadieniais galės būti namuose. Rojus ketvirtą kartą šiais metais išėjo darželin, paėjo 4 dienas ir vėl limpa sloga. Kol kas mažytė, gal šį kartą viskas bus gerai?
Taigi sutarta, kad Rojus pažais, kol užmigdysiu pietų miegelio Jūrytę. Tik Jūra ėmė migti, pasigirdo verksmas šauksmas. Maniau, kad taip Rojus pyksta, kad turi laukti. Ramiai nueinu į jo kambarį, o ten...labai rmta. Rojus verkia, laiko ranką ant galvos, kur kažkas daro "čiukučiukučiuku":). Tai naujasis Rojaus traukinukų vadas, elekrinis garvežys dirba išsijuosęs ir suka į savo ratus Rojaus gražiuosius plaukučius. Net ir aš sunerimau:). Teko rimtai padirbėti, kol iš bėgių ištraukiau ševeliūrą. Kuokštelio neišsaugojom, bet prie Rojaus plaukų neitin didelis nuostolis. „Rojuk, kodėl dėjai garvežį sau ant plaukų?“ - pakausiau. „Norėjau pažiūrėti, kaip išdžiovins.“ Taigi...dabar aišku, kad džiovinti ne traukinuko darbelis ir kad vaikų fantazijai ribų nėra:).
Šiame video garvežys beveik kaip mūsų. O traukinuko rinkinys, aišku mūsiškis skurdesnis. Bet kartą metuose nuperkam kažką papildomai kaip šį garvežį. Po kaladėlių traukinukai su mediniais bėgiais, vagonais ir keleviais, pats geriausias žaislas. Nuo pernai Kalėdų nė kiek nepabodo. Naujausias mūsų žaidimas vadinasi Paryžius. Statome bėgius, tunelius, tada iš visų rūšių kaladėlių namus, augančius virš tunelių, po kuriais rieda traukinukai. Namuose dažniausiai gyvena traukinuko keleviai pavadinti Vilma ir Bertranu, kaip mūsų bičiuliai iš Paryžiaus. Mes su Ramu mėgstame žaist drauge. Tas statymas iš medinių daiktelių toookia meditacija ir nuostabus kartu praleistas laikas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą