Dantukų pobūdžio aliarmas mus buvo užklupęs ne kartą pradedant penkių mėnesių gimtadieniu. Tai keletą naktų Rojukas blogai miega, tai yra neramus, tai pagausėja seilių tekėjimas ir devynios galybės kitokių požymių. Dantukų visa šeima laukė su nekantrumu ir nerimu. Džiaugsmas - viena vertus, nerimas - kas nutiks mamytės pieno fabrikėliui, jei mažasis ruoniukas nutars pagaląsti dantukus:). Rugsėjo 20 dieną "tciocia Liuba", ta pati masažuotoja, kuri mankštino Rojuką, kai jam buvo dar tik 3 mėnesiai, niekaip negalėjo pabaigti mankštos, nes mažylis barėsi, verkė ir nesileido mankštinamas. Teko nutraukti mankštelę ir išlydėti šiaip jau Rojuko mėgstamą Liubą. Netrukus po jos išėjimo pamasažavau apatines Rojuko dantenėles ir, "Štai ir AŠ", tarė man mažytis, aštrutis, baltutis priekinis dantukas, prasikalęs pro apatines smenenėles dešinėje:). Žinia apie pirmąjį dantuką skubiai apskriejo visus artimuosius, kad pasidžiaugtų ir pasididžiuotų. O man teko sunki dalia dar keletą dienų raminti Rojuko skausmą, su vaistukais ir gydytojų iškvietimais, nes kažkas ir toliau bandė prasiskverbti pro dantenėles, o sutrikusį mažiuko organizmą dar užpuolė virusiukas. Bet atrodo, kad viskas baigiasi, tad laukiu naujo baltojo burnytės gyventojo, kada jis man pasakys: "Štai ir aš":).
1 komentaras:
Rojuk, tavo dantukas labai grazus. O tevelis tikras fotomeninkas:)
Rašyti komentarą