baby-g-live

Paskutinį vasaros savaitgalį įvyko svarbiausias Jūros įvykis po gimimo. Jūrytei buvo suteiktas krikšto sakramentas ir krikšto vardas Ona. Labai lengva buvo parinkti šį vardą, nes mūsų su Ramu močiutės visos pasivadinusios Onomis: viena yra Ona, kita turi krikšto, dar viena dirmavonės vardą Ona. Krikšto tėvus taip pat lengvai parinkome. Mūsų artimiausi - mano brolis Remigijus ir Ramūno sesuo Jurgita jau tapę Rojuko krikštatėviais, tad Jūrytei parinkome kitus artimiausius mūsų žmones - Ramūno brolį Marių ir mano puseserę Sigitą, ji man kaip sesuo. 

Svajojau apie baltas gražias krikštynas sode. Bet kad taip pavyks nesitikėjau. Krikštynos įvyko bobulytės Veronikos Sudokių kaime, krikštas Kiauklių šv. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčioje. Pasirinkome paskutinį rugpjūčio sekmadienį įsivaizduodami saulėtą šiltą dieną. Mudvi su Ramūno seserimi suplanavusios baltai apsirengti kaip ir dukrytės. O savaitgalis ėmė ir atėjo - šalčiausias per visą vasarą! Planų nekeitėme, nepersirenginėjome, palapinę vis tiek tėčiai pastatė, stalus nuo kaimynų pasiskolinome ir su nerimu laukėme sekmadienio ryto. O rytas išaušo niūrus, aprūkęs, bet kuo arčiau krikšto sakramentas, tuo šviesiau darėsi. Ir bažnyčioje buvo šviesu ne tik nuo krikšto, bet ir nuo saulės besiveržiančios per langus vidun. Buvo gražu.

O ten tikras grožis: saulėje skendi sodas, su tetos Aldutės gražiaisiais gėlynėliais, palapinė spindulių apšviesta, iš gonkelio groja Sinatra, stalas baltomis staltiesėmis, močiutės Danutės paruoštais gražiausiais ir gardžiausiais užkandžiais nuklotas, žvakės ir visa kita...Gražu kaip pasakoje. Taip visi saulės šildomi sėdome prie stalo. Mažoji Jūrytė visas jėgas atidavė svarbiausiai krikštynų daliai ir grįžusi iš bažnyčios išmiegojo 3 valandas! Tad pasisėdėjimą teko pradėti be jos:). Jūrytės krikšto mama turi puikią iškalbos dovaną, tad šventę pradėjo ir pamoderuodavo Sigita. Pradžioje visi vaišinosi ir neskubėdami po vieną sakė sveikinimus ir teikė dovanėles, tikrai mielos, gražios dovanėlės, manau, džiaugsis Jurytė dovanėlėmis ir didelė būdama. Paskui krikšto tėvai davė traukti korteles su įsipareigojimais išmokyti mergaites įvairiausių dalykų, vėliau kvietė svečius rašyti asmeninius palinkėjimus mergytėms. Krikšto tėveliai pasodino po geltonžiedę pušį, o teta Aldutė nustebino visus atnešdama į dangų leidžiamus žibintus. Palapinėje kabojo nuostabūs popieriniai pasteliniai gerviukai, kuriuos išlankstė Jūrytės krikšto mama, bet nebeliko laiko ant jų rašyti linkėjimų ir kabinti ant sodo medžių. Nutarėme palaukti kitos vasaros ir būtinai tai padaryti. Buvo nuostabi popietė su geriausių ketinimų kupinais artimiausiais žmonėmis, pasipuošusiais, gražiais, šventiškais. Taip retai dabar matome vieni kitus tokioje šventiškoje aplinkoje.

Drauge galime sukurti nepaprastą grožį

Dar kartą įsitikinau, kad drauge žmonės gali sukurti nuostabius dalykus, kokių niekaip nesukurtų vieni patys. Krikštynoms kvietimą kūrėme kartu su Marijos tėveliais (vieni idėja, kiti tekstą, treti dizainą, ketvirti mergyčių meškiukines nuotraukas), sodą ir namą tvarkyti padėjo visos gerosios Ramūno tetos, visas vaišes išruošė Ramūno mamytė, nuostabioji Danutė. Danutė prieš krikštynas pasakė: "Aš šitiek kartų gyvenime viena esu išruošusi šventinius pietus svetimiems žmonėms, šimtui žmonių. Ar manote, kad man gyvenime gali būti didesnė laimė, kaip paruošti šventinius pietus savo abiejų anūkėlių krikštynoms?". Ir išruošė puikiausio restorano vertas vaišes su užkandžiais ir karštais. Mudvi su Jurgita tik po šokoladinį tortą iškepėme:). Aš radau krikštynų sukneles mergytėms, Jurgita sukūrė galvos papuošalėlį. Krikšto tėveliai irgi priruošę gražios veiklos. Tėčiai rūpinosi palapine ir stalais. O kur dar visko tvarkymas paskui...Visi šventės dalyviai vienaip ar kitaip prisidėjo, visų nė nesuvardinsi. Fantastiški dalykai įvyksta, kai yra tiek nuostabių žmonių aplinkui.

Antrą vaiką krikštiji kitaip

Kai ruošėmės išvykti iš namų krikštynoms į kaimą supratau, kad antrą vaiką krikštyti daug daug sudėtingiau. Negali šventiškai įsisvajoti ir pakylėtas išvykti. Po namus zujo nepatenkintas Rojus, Jūrytė irgi su savo poreikiais. Ant stalo vėsta šokoladinis tortas, paaiškinta smaližiui, kam jis skirtas ir liesti draudžiama...viena akimirka...ir Rojus stovi prisistūmęs kėdę prie stalo, pirštas VISAS sukištas į tortą...tortas kiauras! Skandalas!:) Ką darysi. Naujo neiškepsi, svečiai supras:). Kitavertus krikštynos buvo gražiausios, kokias tik galiu įsivaizduoti, nes per tą laiką patys ne vienose krikštynose sudalyvavome ir pajutome, ko norėtume savo vaikų krikštynoms.

Pokalbis su Rojuku

Dieną prieš krikštynas pučia vėjai, tarpais pliaupia lietus. Einu per dirvoną su Jūros vežimėliu ir Rojumi šalia.

Rojukas: ko tu tokia liūdna mama?

Aš: nerimauju, kaip rytoj pasiseks krikštynos.

Rojus: nenusimink. Eik pasikalbėk su Julga il viskas bus gelai. Jie gi mūsų dlaugai, mamyte. Julga tavo, Deividas - tėcio, o Klistutis - mano.

Kai po krištynų paklausiau, kas Rojukui labiausiai patiko tą dieną, gavau atsakymą - Klistutis. Paprasta, kaip trys kapeikos:).

Kvietimas su mūsų mergytėmis-meškiukėmis