Mūsų mažajai mergytei - 7 mėnesiai! Nesitiki, kad taip greitai. Septintą mėnesį sulaukėme daug visokiausių naujovių - Jūrytė jau nebe plikutė - matosi veliūrinis sluoksniukas tankių šviesių plaukučių - tas mus be galo džiugina:).
Džiugina ir pirmieji garsai, neskaitant spiegimo: "mamamamam" ir "bebebe" - šių irgi baisingai laukėme, jau nerimavome, kad mūsų vaikas kalbėti nemokės tik spiegti. "Mamamam" ne be reikalo atsirado, Jūrytė tikras maminukas. Tik dabar pavyko palikti ją trumpam su tėčiu: po vieno palikimo valandos turėjau lėkti namo, kur aidėjo Jūros klyksmai, pasibeigę vos paėmiau ant rankų. Antrasis pasilikimas su tėčiu buvo gana sėkmingas, bet tai pirmi kartai per pusę metų! Su dantukais kol kas štilis, viena kita neramumų audra prasineša kokią naktį ar dieną, jau nurašome ant dantukų, o jų kaip nėr taip nėr. Bijau pernelyg laukti, nes paskui vėl man išdygs dar vienas protinis dantis:). Jūra jau valgo kruopų košę ryte, daržovienę perpiet ir vaisinę tyrelę pavakary. Ačiū Dievui, beveik nebepurškia ir valgo gana vidutiniškai, tai yra nuostabu, nes Rojukas nevalgė ir vidutiniškai, tad man reikėjo daugiau spektaklių rodyti:). Sulaukusi septinto mėnesio mūsų gražuoliukė sutiko pagaliau būti pasodinta ant kilimėlio ant žemės - čia LAAABAI svarbus pasiekimas, nes visą mėnesį baisiausiai priešinosi ir bijojo. O svarbu todėl, kad Rojus būdamas toks jau kokį mėnesį ridinėjosi ant to kilimėlio, bandė kelti užpakaliuką ir spėriai išmoko ropoti atbulyn, o paskui ir pirmyn. Mūsų damutė gi atsargi. Tad tik dabar sutiko po truputi pasėdėti ant žemės, su sąlyga, kad nuolatos paduodamas įdomus tyrimų objektėlis:). Pasėdi 10 minučių ir spiegia, pasodini į maitinimo kėdutę, pavalgo 5 minutes ir spiegia, paguldai - 1 minutė ir spiegia. Tiesiog spiegimo čempionė! Kartais galva patinsta nuo tokio bendravimo, tad labai džiaugiuosi, kad dabar kažkuo nepatenkinta Jūra į pagalbą ėmė šauktis "mamamamam":). Ropojimas jau ne už kalnų, nes iš sėdimos padėties dažnai atsistoja į ropojamąją, bet vieną užpakalinę kojytę laiko jogiškai ir nepajuda pirmyn:). Svarbu, kad Jūrytė jau krikščionė, ne šiaip kokia tai nerami dūšelė. Bet apie krištynas parašysiu vėliau, kokią kitą naktį, nes buvo nuostabios ir norisi tinkamai aprašyti:). Apturėjome ir tridienę karštinę - žodžiu beveik viskas pagal vadovėlį. Retkarčiais turiu ir ramių akimirkų: lauke jei yra vaikų Jūra būna tikra Ramo dukrelė RAMIRAMI, svečiuose, kur daug vaikų taip pat - tad lauke būname tikrai labai daug. Dieną Jūra vis dar daro 2-3 knaptelėjimus po pusė valandos ir vieną ilgą miegelį nuo vienos iki dviejų valandų - čia bandau ištaikyti kartu pamiegoti, jei pavyksta Rojų užmigdyt ir išgerti kavos be kofeino bei paskaityti. Labiausiai mėgstu šitą dalį, bet ne visada pavyksta:). Jūrytė jau atrado ir mano auskarus. Tad skaičiuoju paskutines dienas, kai reikės daryti ilgą pertrauką ir atsisveikinti su ilgais auskarais:).
Džiugina ir pirmieji garsai, neskaitant spiegimo: "mamamamam" ir "bebebe" - šių irgi baisingai laukėme, jau nerimavome, kad mūsų vaikas kalbėti nemokės tik spiegti. "Mamamam" ne be reikalo atsirado, Jūrytė tikras maminukas. Tik dabar pavyko palikti ją trumpam su tėčiu: po vieno palikimo valandos turėjau lėkti namo, kur aidėjo Jūros klyksmai, pasibeigę vos paėmiau ant rankų. Antrasis pasilikimas su tėčiu buvo gana sėkmingas, bet tai pirmi kartai per pusę metų! Su dantukais kol kas štilis, viena kita neramumų audra prasineša kokią naktį ar dieną, jau nurašome ant dantukų, o jų kaip nėr taip nėr. Bijau pernelyg laukti, nes paskui vėl man išdygs dar vienas protinis dantis:). Jūra jau valgo kruopų košę ryte, daržovienę perpiet ir vaisinę tyrelę pavakary. Ačiū Dievui, beveik nebepurškia ir valgo gana vidutiniškai, tai yra nuostabu, nes Rojukas nevalgė ir vidutiniškai, tad man reikėjo daugiau spektaklių rodyti:). Sulaukusi septinto mėnesio mūsų gražuoliukė sutiko pagaliau būti pasodinta ant kilimėlio ant žemės - čia LAAABAI svarbus pasiekimas, nes visą mėnesį baisiausiai priešinosi ir bijojo. O svarbu todėl, kad Rojus būdamas toks jau kokį mėnesį ridinėjosi ant to kilimėlio, bandė kelti užpakaliuką ir spėriai išmoko ropoti atbulyn, o paskui ir pirmyn. Mūsų damutė gi atsargi. Tad tik dabar sutiko po truputi pasėdėti ant žemės, su sąlyga, kad nuolatos paduodamas įdomus tyrimų objektėlis:). Pasėdi 10 minučių ir spiegia, pasodini į maitinimo kėdutę, pavalgo 5 minutes ir spiegia, paguldai - 1 minutė ir spiegia. Tiesiog spiegimo čempionė! Kartais galva patinsta nuo tokio bendravimo, tad labai džiaugiuosi, kad dabar kažkuo nepatenkinta Jūra į pagalbą ėmė šauktis "mamamamam":). Ropojimas jau ne už kalnų, nes iš sėdimos padėties dažnai atsistoja į ropojamąją, bet vieną užpakalinę kojytę laiko jogiškai ir nepajuda pirmyn:). Svarbu, kad Jūrytė jau krikščionė, ne šiaip kokia tai nerami dūšelė. Bet apie krištynas parašysiu vėliau, kokią kitą naktį, nes buvo nuostabios ir norisi tinkamai aprašyti:). Apturėjome ir tridienę karštinę - žodžiu beveik viskas pagal vadovėlį. Retkarčiais turiu ir ramių akimirkų: lauke jei yra vaikų Jūra būna tikra Ramo dukrelė RAMIRAMI, svečiuose, kur daug vaikų taip pat - tad lauke būname tikrai labai daug. Dieną Jūra vis dar daro 2-3 knaptelėjimus po pusė valandos ir vieną ilgą miegelį nuo vienos iki dviejų valandų - čia bandau ištaikyti kartu pamiegoti, jei pavyksta Rojų užmigdyt ir išgerti kavos be kofeino bei paskaityti. Labiausiai mėgstu šitą dalį, bet ne visada pavyksta:). Jūrytė jau atrado ir mano auskarus. Tad skaičiuoju paskutines dienas, kai reikės daryti ilgą pertrauką ir atsisveikinti su ilgais auskarais:).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą