Žuvytė jūrų ir gėlųjų vandenų

Rojukas ne tik gimęs po žuvytės ženklu, bet ir elgiasi kaip žuvytė. Vasaros pradžioje labai veržėsi braidyti po Nerį Valakampiuose, o pabraidęs dar labiau veržėsi į vandenį. Nutariau leisti - maniau, kad išsigąs šalto vandens. Tačiau nutiko atvirkščiai, Rojui taip patiko maudytis, taškytis, būti plukdinamam, mirkomam, maudomam, mėtomam, kad visos vasaros pagrindine linija tapo nuolatinis lankymasis prie Neries, kur abu maudėmės kiekvieną kartą, kai tik buvo geras oras. Valakampiuose Rojukas susirado truputį jaunesnę draugę Liepą, taip pat užsigrūdinusią damą. Kartą drauge su Liepa ir jos mama ėjome uogauti, tačiau paaiškėjo, kad uogų rinkimas – mergaičių užsiėmimas, Rojus labai pyko ir niekaip negalėjo susikoncentruoti į smulkių mėlynių rinkimą, jam labiau patiko saujomis imti iš mano kibirėlio.
Vasaros pabaigoje atostogavome Nidoje. Net jūros vanduo mūsų žuvytei nepasirodė per šaltas. Rojus maudėsi tiek, kiek jam leidome. Tarpuose laikėme jį apkabinę pamėlusiomis lūpomis, kol sušils ir vėl galės bėgti į vandenį:).

Smilga

/////////

Komentarų nėra: