Na štai ir prabėgo dar vienas Jūrytės mėnuo. Šeštasis mėnuo lydimas labai svarbaus lūžio – mūsų gražuolė atsisėdo (07.26) ! Vieną dieną Rojaus skėtuke iš pusiau gulimos padėtis tik “heič” ir sėdi. Šiaip nusvirtų į priekį, nugaros tiesiai dar neišlaiko, bet įsikimba į buomelį ir...DALYVAUJA.
Šis įvykis labai svarbus tuo, kad Jūra nulipo nuo mano rankyčių bent keletui minučių. Dabar nebereikia mano rankų laikyti ją sėdimoje padėtyje. Ji pabudusi visada atsisėda, kartais dar ir ne visai pabudusi atsisėda ir dairosi, dairosi, o labiausiai mėgsta stebėti vaikus. Stebi smalsiai, vijurkiškai. Ir tik neduokdie kuris nors vaikas nukris, tada jau Jūrytė nepraleis progos pasijuokti:).
Rankytės jau dirba rimtai. Įdomesnis daiktas jau nebūtinai keliauja burnytėn, o yra įdėmiai apkrapštomas ir apžiūrimas. Nešantis Jūrytę rankytės mataruojasi aplinkui ir jei ką užčiuopia – čiumpa. Taip šią savaitę laikydama mažiukę vienoje rankoje, kita ranka kepdama blynus, išgirdau kaip skrenda žemyn stiklinė su cukrumi, buvusi netoliese ant stalviršio. O mažiukė gi susidomėjusi baisingai – tokia PERGALĖ!
Su čiulptuku vis tik nesusidraugavome. Pavargau kelis mėnesius žadinti snaudžiantį drakoniuką, atimdama saldžiausią pasaulyje nykštį ir įbrukdama tikriausiai beskonį čiulptuką. Ant čiulptuko grandinėlės pakabinau dovanų gautą gintarinį čiulptuką, kurį Jūrytė su malonumu patyrinėja ir pagraužia. Be to, gintaro antiseptinės savybės tikėsimės pravers ir besikalančiam dantukui.
Su Jūryte dažniausiai viskas aišku, jei verkia, tai pasiūlai naują tyrinėjimo objektą ar padėties pakeitimą, jei toliau verkia, tada papukas, jei dar verkia, aišku, kad nori miegelio, jei migdyti nepavyksta, kalasi dantukas:). Maniau, kad šeštam mėnesiukui jau bus išdygęs dantukas, bet...teks palaukti. Dar ne tokių dalykų sulaukėme, pavyzdžiui, aš taip laukiau Jūros pirmojo dantuko, kad ėmė ir išdygo mano pirmasis protinis dantis:). Štai kada ateina išmintis, tik po to, kai ūgteli tavo antrasis vaikas:).
Šis įvykis labai svarbus tuo, kad Jūra nulipo nuo mano rankyčių bent keletui minučių. Dabar nebereikia mano rankų laikyti ją sėdimoje padėtyje. Ji pabudusi visada atsisėda, kartais dar ir ne visai pabudusi atsisėda ir dairosi, dairosi, o labiausiai mėgsta stebėti vaikus. Stebi smalsiai, vijurkiškai. Ir tik neduokdie kuris nors vaikas nukris, tada jau Jūrytė nepraleis progos pasijuokti:).
Rankytės jau dirba rimtai. Įdomesnis daiktas jau nebūtinai keliauja burnytėn, o yra įdėmiai apkrapštomas ir apžiūrimas. Nešantis Jūrytę rankytės mataruojasi aplinkui ir jei ką užčiuopia – čiumpa. Taip šią savaitę laikydama mažiukę vienoje rankoje, kita ranka kepdama blynus, išgirdau kaip skrenda žemyn stiklinė su cukrumi, buvusi netoliese ant stalviršio. O mažiukė gi susidomėjusi baisingai – tokia PERGALĖ!
Su čiulptuku vis tik nesusidraugavome. Pavargau kelis mėnesius žadinti snaudžiantį drakoniuką, atimdama saldžiausią pasaulyje nykštį ir įbrukdama tikriausiai beskonį čiulptuką. Ant čiulptuko grandinėlės pakabinau dovanų gautą gintarinį čiulptuką, kurį Jūrytė su malonumu patyrinėja ir pagraužia. Be to, gintaro antiseptinės savybės tikėsimės pravers ir besikalančiam dantukui.
Su Jūryte dažniausiai viskas aišku, jei verkia, tai pasiūlai naują tyrinėjimo objektą ar padėties pakeitimą, jei toliau verkia, tada papukas, jei dar verkia, aišku, kad nori miegelio, jei migdyti nepavyksta, kalasi dantukas:). Maniau, kad šeštam mėnesiukui jau bus išdygęs dantukas, bet...teks palaukti. Dar ne tokių dalykų sulaukėme, pavyzdžiui, aš taip laukiau Jūros pirmojo dantuko, kad ėmė ir išdygo mano pirmasis protinis dantis:). Štai kada ateina išmintis, tik po to, kai ūgteli tavo antrasis vaikas:).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą