Kalėdoms ruošėmės antrąjį gruodžio savaitgalį. Man patinka kuo ilgiau džiaugtis šventine dvasia, eglute. Po Kalėdų paprastai ilgai bastomės po Lietuvą, o grįžus, žiūrėk, ir reikia nupuošti eglę. Jūra išgyveno didžiulį nerimą, eglutės baimę, žaisliukų. O Rojus...ką Rojus...pilnavertiškai džiaugėsi kiekviena smulkmenėle. Padėjo tėčiui sukonstruoti eglutę, sąžiningai puošė, o paskui kasdieną perkabindavo žaisliukus į kitas vietas. Ne vienas žaisliukas nukentėjo, subyrėdamas į šipulius, bet džiaugsmo tai neužgožė. Štai video iš mūsų eglės puošimo vakaro - video pabaigoje Rojukas dainuoja „Dzingul bels“. Jei noriu parodyti jam meilę, geriausias būdas čiupti jį ant rankų ir temperamentingai pašokti dainuojant „Jingle bells“. Rojukas visad prašo: „mamyte, dal vieną dzingul biuką, plasau“.
Kai tik papuošėme eglę ant jos apgyvendinome metalinį būgnelį-dežutę iš savo krautuvėlės. Kadangi advento kalendoriaus sumeistrauti nebespėjau, paaiškėjo, kad netvarkos nykštukas susikooperavo su kalėdų seneliu ir kasdien atneša Rojukui siurprizėlį. Beveik kasdien, nebent nesitvarkė kambario ar tėveliai pamiršo (ups...ir taip kartais nutinka:). Kiekvienas Rojaus rytas prasideda būgnelio patikrinimu. Labai džiaugiuosi mažais stebuklais mūsų vaikučių gyvenime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą