baby-g-live

Šiandien mažosios, smulkiosios, vikriosios, linksmosios Jūrytės gimtadienis (73 cm, 8,8 kg). Ilgokai nerašiau, tenka dalinti rašymo laiką jau ne tik šiam dienoraščiui, bet ir „Pliušinio meškiuko“ dienoraščiui. Galiausiai galvodama, ką parašyti prie Jūros 11 mėnesių abejojau, atrodė, kad niekas per tą mėnesį neįvyko: dantų nėra, nevaikšto, nekalba...ką rašyti?

Bet jau apie Jūrytės metukus tiek daug turiu pasakyti - tiesiog VISKAS ĖMĖ IR ĮVYKO per lemiamą 12-ąjį mėnesį. 

Prasikalė pirmasis dantukas PAGALIAU! Pirmasis dantukas išdygo viršuje, o ne apačioje kaip įprasta (01.23), antrasis atvirkščiai - apačioje kitą dieną (01.24), o trečiasis dantukas dar po poros savaičių beveik prieš pat metukus (02.06). Reikia pasidžiaugti, kad dantukai išdygo be ypatingų kančių. Būdavo Jūrytė truputuką papiktinta, iš vakaro ilgiau paverkdavo prieš užmigdama, bet labiau maloniai nustebdavome kitą dieną. Ech, pamenu, kaip Rojuko dantys pikčiurnos lindo absoliučiai visi su temperatūra, sloga, viduriavimu ir begaliniu klykimu. Ačiū Dievui, kad šis dejavu šiuo klausimu neaplankė:).

Mūsų Jūrytukė ne iš kelmo spirta. Puikiai ropojusi „ant trijų“( kas matė, tas žino, apie ką aš), paskutinį mėnesiuką ėmė puikiausiai ropoti keturiomis. Vieną dieną netikėtai atsistojo vidury kambario neįsikibusi (01.26) ir viena ranka nustūmė lėlių vežimėlį. Na maniau, dabar jau greitai nevaikščios, kai puikiai ropoja. Bet Jūrai to buvo maža, ropojimą sekė karstymasis. Ėmė laipioti visur, kur užkelia keliuką. Rojaus kėdutes palikti atsuktas ar nepristumtas - apsaugok Dieve! Tą pačią minutę užsilipa ir stojasi. Vieną vakarą tėtė pasidėjo įrankių dėžę, už kelių minučių Jūra jau turėjo didžiausią mėlynę gyvenime. Aišku, griuvo nuo dėžės. Manote, pasimokė? Abi praleidome visą vakarą prie tos dėžės, o Jūra lipo, nulipo, stojosi, kol nunešiau nakčiai miegoti:). Dabar treniruojasi prie Rojuko lovos kopetėlių į antrą aukštą. O juk kai labai treniruojiesi, vienakart tikrai užlipsi...Štai ir užlipo ant pirmo aušto, auklytė nuėjusi rado ją keliukais užlipusia ant pirmo laipto besilaikančia ant rankyčių. Vaikų augime man ypač svarbus įvykis yra nulipimas nuo lovos, kai vaikiukas nebeina žemyn galva tarsi lova nesibaigtų, o dailiai apsisuka ir nuleidžia kojytes. Aiškinome Jūrai, kad reikia nuleisti kojytes ir rodėme, kaip tą daryti daugiau kaip mėnesį. Ir štai "vualia" vieną dieną įsibėgėjusi link krašto, netikėtai stabt, mikliai apsisuko, elegantiškai nuleido kojeles ir nuskubėjo savais reikalais (02.01). O tada...o tada...kai jau aš ir taip buvau laimingiausia mama pasaulyje vasario 6 dieną, tą pačią dieną, kai išdygo trečiasis dantukas Jūrytė ŽENGĖ PIRMUOSIUS ŽINGSNELIUS (02.06)! Tėtė sėdėjo prie stalo, Jūrytė ėjo ratais įsikibusi į kėdę, matyt tikėjosi būti pavaišinta. Bet netikėtai jai šovė į galvą puiki mintis - mamytė kažką gamina virtuvėje prie stalviršio, o ir netoli, tik 1,5 metro. Bala nematė to tėtės, einu pas mamytę! Tapu tapu tapu...Nuo tos dienos vis bando, ir bando, ir bando eiti. Matome, kad suvokia, kas čia įvyko ir sąmoningai keliauja ilgindama atstumus.

Jūra labai gražiai sako ačiū - AT, ate - AT, alio su rankele prie ausies - A, tėtė - TIATI, Rojukas tebėra - VAVA ar BAVA, paėmusi lėlytes ir Rojaus riterius baksnoja į grindis sakydama TIAP TIAP TIAP (tapu tapu) - naujausias žodis yra - DAAAAA, t.y. dar.  Norėdama valgyti sako AM arba čepsi:). Kiemo aikštelėje nučiuoženau Jūrą nuo čiuožyklos. Mažylė buvo sužavėta. Kai pasodinau dar kartą ir paklausiau ar nori DAR ir parodžiau gestą DAR. Išmoko akimirksniu. Dabar kur kieme ją beneščiau kiemo mamos man jau sako, žiūrėk, tavo Jūra rodo DAR - nešk ant čiuožyklos:). Gestais rodo TĖTĖ, rodo ATE, DAR, siunčia oro bučinuką ir sėdėdama kėdutėje rodo gestą EITI - vadinasi kelkite mane lauk! Pastebėjome, kad pradeda klausyti nurodymų. Pavyzdžiui, „dėk galvytę“ ir Jūra tuojau guldo galvytę ant peties, pagalvės ar tiesiog ant žemės:). Radau išsamų gestų žodynėlį http://www.aslpro.com/cgi-bin/aslpro/aslpro.cgi

Jūrai kokius tris mėnesius buvo žemas hemoglobinas. Pradžioje 109, po pusantro mėnesio 106 (žemiausia normalia laikoma riba yra 110). Gydytoja mane spaudė eiti pas hematologę ir duoti geležies. Bet mano nuojata sakė, kad nebūtina. Tad išsiklausinėjusi ėmiau duoti Jūrai folio rūgšties miltukų, vieną mano pienelio gėrimą dienoje pakeičiau vaisiais ir po poros mėnesių, gimimo dieną sužinojome, kad Jūrytės kraujas 116! Valio! 

Galima sakyti, kad magškojo dvylikto mėnesio pirmąją savaitę Jūrytei atsivėrė kažkokia pasaulio pažinimo ir džiaugsmo čakra:). Pagaliau „nulipo nuo mamytės“ ir ėmė džiaugtis gyvenimu, tyrinėti namus, atidarinėti spinteles, naršyti po vonią. Ėmė bendrauti su svečiais, pati prieina, kartais lipa ant kelių, duoda žaislus sakydama ATI. Daug šypsosi, klykia iš džiaugsmo su Rojuku, dūksta. Nuostabu. Dabar, kai ėmė vaikščioti, vėl reikalauja manęs, tiksliau mano nykščio, bet suprantu, kad tai laikina, kol pasileis bėgti ristele:).