Jūrytė tapo labai savarankiška. Kur bebūtume, reikia labai stebėti, nes mažoji nutaikiusi progą į kojas, ir jos nematyti. Lekia neatsisukdama toli toli. Šiandien kieme berniukai susimušė, aktyviai dalyvavo ir Rojukas, tad teko pasikalbėti su jais. Kai baigiau kalbėtis, Jūrytės nebuvo nė kvapo. Puoliau į vieną pusę, į kitą, galiausiai mamos pamatė ją nulėkusią į bromą, užlindusią už mašinos. Tas pats nutiko šiandien Valakampių paplūdimy. Bandžiau jos nesekti, bet paaiškėjo, kad jos ribos viršija manąsias daug daug kartų. Parsinešu ją iš vis toliau ir toliau. Įdomiausia, kad keletą kartų nusekiau ją slapčia, pažiūrėti, ką ji veikia. O nulėkusi už namo, už kampo, kitan kieman Jūrytė dažniausiai sėdasi ant laiptelio, žemos palangės, tada tapšnoja su rankute šalia ir sako „tėsti“, t.y. sėsti. Ji visada taip kviečia mane atsisėsti šalia. Įsivaizduojate, jai neegzistuoja tokia situacija, kad mamos šalia gali nebūti. Bet kur nubėgusi ji įsivaizduoja, kad esu taip arti, jog turiu girdėti, kaip kviečia mane sėstis šalia. Smagu, kai iki 1 metų ir 4 mėnesių užaugo kupina tokio pasitikėjimo mama:). O gal Jūrytė kviečia „tėsti“ šalia kokį savo angelą sargą?:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą