Jūrytei sukako 2 metukai ir mamytei atėjo laikas eiti darbelin. Mums pavyko surasti mielą jauną auklytę Aistę. Vaikams ji patiko, todėl pirmosiomis darbo dienomis vaikučiai didelio skirtumo nepajuto. Juk retkarčiais pasikviesdavau mūsų valandinę auklytę Virginiją ir išeidavau padirbėti. Tačiau atėjus trečiai darbo dienai, Jūrytė ryte buvo labai nerami. Žvilgsniuku tarsi klausė, kodėl rengiuosi, ruošiuosi. Pasakiau, kad vėl eisiu į darbą, o namo ateis auklytė Aistė. Jūrytė papūtė lūpeles ir užsidarė drabužinėje.
- Kas yra? - paklausiau.
- Esu siupykusi, - atsakė.
- Ant ko?
- Ant mamoos.
- Nenori, kad eičiau į darbą?
- Nenoju!
Nuo to laiko kiekvieną rytą įsikimba į mano kojas kaip kojūkus ir verkia...Suspaudžia širdelę, bet žinau, kad du metukus viena kita džiaugėmės, ir jau metas atsiskirti nuo mamos. Be to, žinau, kaip jiems smagu, kad būna namie kartu su Rojuku. Viskas bus gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą