Rugsėjo viduryje Rojukas pirmą kartą parėjo vienas iš savo mokyklos į mano darbą. Savarankiškai, per senamiestį, per daugiau negu tris gatveles:). Kokius keturis kartus ėjau kartu su juo. Kai jau išaušo diena, kad jam reikės viena pareiti, buvo ašarų ir visokių baubų prisigalvota. Suprantu, kad pirma klasė, viskas nauja, mokomasi anglų kalba. Dauga naujų dalykų vaikui. Ir vos nepalūžau norėdama jį apsaugoti, vos nesutikau su juo: "neik vaikeli, neik". Reikėjo pamatyti, koks pasididžiavimas buvo jo akyse, kai vis tik PAVYKO! Nereikia atimti vaikui galimybės paaugti, nereikia atimti galimybės didžiuotis savimi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą