Vakar pakeliui persimetėme keliais sakiniais su kaimynų šeima. Dieviškai gražių akių šeima su trimis mažyliais. Apie brolių ir sesių ginčus, apie norą užauginti vaikus gerais žmonėmis. Naktį iš kaimynės Gražinos gaunu fantastišką L.Tolstojaus citatą apie vaikų auklėjimą:
„Aš apie auklėjimą niekada nerašiau, todėl, kad manau - auklėjimas susideda iš paties suaugusiojo žmogaus judėjimo į priekį, auklėjimosi - tik tuo žmonės įtakoja kitus, auklėja juos. Ir tuo labiau vaikus, su kuriais jie susiję. Būti teisingu ir sąžiningu su vaikais, neslepiant nuo jų to, kas vyksta mūsų sieloje - vienintelis auklėjimas. O štai pedagogika yra mokslas apie tai, kaip, pačiam gyvenant lengvabūdiškai, daryti „gerą" įtaką vaikams. Panašiai veikia mūsų medicina - kaip, gyvenant prieš gamtos dėsnius, būti sveiku. Mokslai šie yra gudrūs ir tušti, ir niekada nepasiekiantys savo tikslo. Visi auklėjimo sunkumai išplaukia iš to, kad tėvai, ne tik netaisydami savo trūkumų, bet dar ir pateisindami juos, nori nematyti šių trūkumų savo vaikuose.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą