Laiškas. Praretėjęs judesys


Sveikas, Stebėtojau,

ačiū, kad vėl buvai užsukęs šį rytą. Atėjai, kai visi dar miegojo ir pabuvai... 120 minučių. Paskui turėjai išeiti, nes garsiai kalbėdami atėjo reikalai. Kaip kažkas sakė - tie, kurie mažiausiai svarbūs. Kartais tave sapnuoju, ir sapnuose tu irgi žiūri pro langą. Visai kaip šį rytą. Žiūrėjai, kaip prie Šilo tilto viskas sulėtėję ir praretėję: sulėtėjęs oras ir praretėjęs judesys. Tik medžiai ir namai tie patys. Hm... kartais rodosi, kad kuo mažiau judesio, tuo daugiau gyvenimo. Panašiai, kaip Jūra geriausius klausimus užduoda dar neprabudusi. Pramerkusi akis šiandien paklausė: "kam žmonės buvo sukurti, mama?" Kad gyventų, - atsakiau - mažiau judėtų ir daugiau gyventų.

Nuotrauka iš efoto.lt

Smilga

/////////

Komentarų nėra: