Pas močiutę Julytę Rojaus laukė staigmena. Aš jau žinojau, kad pirmame namo aukšte vyksta remontas, o Rojukas įlėkęs į namą tikėjosi pamatyti įprastus kambarius ir vos įkėlęs koją labai labai sutriko: “mamyte, kas cia asitiko? Mociute Julyte, kaip visas sis smėlis pateko į namus?”. Praėjus pirmam įspūdžiui įsikūrėme antrame palėpiniame aukšte. Kas rytą prabudęs Rojukas nulėkdavo prie mažo langelio ir šaukdavo: “mociute Julyte, as jau ateinu!”. Taip įspėdavo močiutę, kad ateitų pasaugoti, kaip jis leisis laiptais. Gera jam pas močiutę, kai ši lepina jį, gamina tai, ko prašo. Pavyzdžiui, blynus-širdeles ar bulvinius blynelius.
Aišku, kad Rojus labai laimingas turėdamas ten draugę Eglutę. Augant vaikučiams auga ir jų draugystė. Šį kartą taip gera buvo matyti vaikučius draugaujant, o jie buvo tokie laimingi, kad beveik visą laiką, kol nemiegodavo nakties ar pietų miegelio ėmė leisti kartu. O ką tu padarysi, kai jie susišaukia per tvorą ir jau lekia vienas arba kitas į svečius. Ėmėme palikinėti vieni kitiems vaikus, o šie net pradėjo valgyti kartu. Kaip smagu buvo Rojukui su Eglute suptis, žaisti, maudytis pripučiamame baseine ar tvenkiny. Jei ne tėtis, matyt, nevažiuotų iš ten namo. Ir aš taip pat☺.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą