Mobili auklė

Pagaliau Rojus sulaukė, kol iš mamytės pilvelio "islopojo melgyte". Kadangi greitai grįžome, tai Rojus tik  naktį miegojo be mūsų su mėgstama teta Aldute. Tą naktį sakė jai, kad sapnavo mamytę, tėtį, save ir sesutę:). Kad Rojus "itin kompaneiskas" ir anksčiau nebuvo paslaptis, o dabar ypač. Jam kuo gausesnė kompanija namuose, tuo geriau. Iš karto pradėjo rūpintis, vos grįžta iš kur jau nuo durų šaukia "kul mano melgyte", o jei Jūra verkia - "mamyte, melgyte velkia". Taigi Jūrą priėmė be pykčio, be pavydo. Bet su ypatingu džiugiu smalsumu. Taigi...pirmą vakarą tris kartus vos ant jos neužvirto, nes nuolat būna šalia, šokinėja ant lovos, ar sofos, kur Jūrą maitinu. Nori pasmalsauti, kas bus, jei pasuks galvytę, jei įgnybs, jei įbrėš. "O gal galėciau kumstukais Julai pel galva, kaip pel bugneli pagloti?" - klausia linksmai ir smalsiai. Visi šie veiksmai beveik ir įvyksta, vos spejame už rankos nutverti. Rojus dainuoja, rėkia, groja šalia Jūros. Ramybės jai nėra - užtat atmaišė dieną nuo nakties iškart:). Tiesa dar neišsitraukėm savo "mobilios auklės" (racijos), kai namie turime tokią net ir su gipsu mobilią auklę - Rojuką, racija netenka prasmės, nes vis tiek nė sekundei negali palikti Jūros vienos:).
Jūrytės atsiradimas įkvėpė Rojų naujiems žaidimams. Atsineša pas mane asiliuką, Knysliuką ir arkliuką - mylimus minkštus žaisliukus. Sako: "cia tlys mano leliukai. Asiliukas - belniukas, Knysliukas il alkliukas - melgytes. Nu zinai, mama, todiel kad asiliukas turli pimpaliuka, o Knysliukas il alkliukas netuli". Lyties klausimas paaškėjo pirmąją dieną, kai pamatė Jūrytė nuogą ir susirūpino, kur jos pimpaliukas:).

Smilga

/////////

Komentarų nėra: