Vieną dieną po audringo kito Rojuko gimtadienio mūsų Rojukas ėmė šlubuoti. Stipriai...labai...kaip pamuštas paukštukas:(. Per keletą dienų šlubavimas nesumažėjo, ir išvyko vyrai pas gydytoją. Grįžta vakar mano Rojus, žengia per slenkstį ir pro ašaras vos išgali papasakoti, kas nutiko. Matau jau ir pati - gipsas (patempta sausgyslė). Ašaros ne dėl gipso, o kad negalės vakare su Jūra maudytis. Kad gipsas man nenuostabu, aš tris gipsus turėjau, o juk dar mergaitė, na bet nuo kokių dešimties metų, o Rojus "perspjovė" mane - ant trijų metukų gipsą įsitaisė. Šiandien su tėčiu sėdėjome viename kambaryje, kai pro durų tarpą pamatėme kažką pralekiant, vos ne praskrendant. Mūsų Rojus per parą taip "įvaldė" gipsą, kad šiandien ėmė nerealiai greitai su juo lakstyti! Tiesiomis kojomis! Štai kaip reikia adaptuotis prie pasikeitusių sąlygų:).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą