Pastarosios dvi savaitės labai pažymėtinos Rojaus gyvenime. Būdamas 3 metų ir 3 mėnesių Rojukas išmoko važiuoti DIDELIU dviračiu su mažais ratukais šonuose. Paveldėjome bičiulio Emiliuko rimtą, sunkų dviratį, ant kurio Rojui ne iš karto pavyko užsėsti, ką jau kalbėti apie mynimą. Tačiau trys dienos treniruočių ir į lauką vežamės tik šį didžiulį dviratį. Rojus važiuoja baisiai greitai, užtat nubalnoti keliai ir alkūnės niekaip nespėja gyti. Juk galva taip pat žaibiškai nespėja žiūrėti, kur važiuoja dviratis, kieme gi tiek visko reikia pamatyti ir užfiksuoti.
Kitas mano širdžiai pats didžiausias džiaugsmas, kad Rojui "atsivėrė čiakros" ir jis pradėjo DAINUOTI! Tiek laiko dainavau jam "į vienus vartus" kaip sakoma, ir štai vieną dieną kaip uždainavo su visais tekstais nuo pradžių iki galo ir visas mano dainas iškart: apie Krokodilą ir baltą varną, Žemėj Lietuvos, Tele Bim Bam asortimentą, Yamahos asortimentą, Augo putins su šermukšniu ir t.t. O didžiausias džiaugsmas visiems klausytis dainos, kurią mane išmokė groti gitara puseserės Vaidos vyras Alvydas. Įdėsiu čia tekstą, kuris labai dramatiškas ir jį VISĄ moka Rojukas:
Ar nori paseksiu tau pasaką seną
Iš močiutės girdėtą seniai
Vienoj karalystėj karalius gyveno
Ir valdė jis šalį žiauriai.
Turėjo karalius gražuolę karalaitę
Gelsvais lyg ugnis plaukais
Ir lakstė ji po žydinčias pievas
Ir žaidė žaliais spinduliais.
Bet štai vieną kartą dangus apsiniaukė
Atskrido drakonas baisus
Jis pagrobė Laimę, mergaitės toks vardas
Ir nešės į rūmus tamsius.
Ir ėjo vaduoti toks jaunas vaikinas
Ir ėjo per pievas, miškus
Norėjo jis Laimę žmonės atiduoti
Norėjo išgelbėt draugus.
Ir štai jis priėjo tamsiausiuosiu rūmus
Ir ėmė kovot su naktim
Kova žūtbūtinė, daug kraujo pralieta
Bet akys jo degė viltim.
Drakonas negyvas, nors ir krito vaikinas
Drąsiųjų mirtim žuvo jis
Bet Laimė sugrįžo į gimtąjį kraštą
Ir žmonės laimingi vėl bus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą