Prasidėjo vasara, prasidėjo mūsų nuostabieji savaitgaliai Sudokiuose pas bobulytę Veroniką. Nors mano vaikystės kaimas priklauso jau kitiems, esu laiminga, kad aš ir mano mažiukai galime leisti laiką toookiame tikrame, sename, gražiame ir jaukiame kaime. Didžiulis sodas, tikrų tikriausia pelkė pašonėje, net su bebrų pilaite, miškas, kur uogaujame ir grybaujame, tikriausia romatiška dūminė pirtis, kur Rojus įsivaizduoja gyvenant nykštukus, nes juk tokia maža, kad pasilenkus reikia būti.
Jūrytei kol kas gerai visur. Kaime tik daugiau miego gryname ore, bet ir nedorėlių uodų daugiau. O štai Rojukui, tas kaimas yra KAŽKAS TOOOKIO! Praėjusį kartą vos išvažiavo namo sakydamas, kad norėtų čia pasilikti VISĄ DIENĄ, VISĄ DIENĄ, VISĄ DIENĄ (visą dieną, visą vakalą iš Rojuko kalbos verčiasi kaip visą laiką). Kaip gi jam nepatiks, kai ten pilna gerų geriausių tėčio tetų, kai atvažiuoja autoritetas pusbrolis Kristijonas, kai abiejų vyrukų tėčiai sumeistrauja krepšinio lentą, kai kabo sūpynės, kai sėdime ant supamo suolelio. O šio savaitgalio "vinių" tiek daug:
- Rojus miške nusiskynė žemuogių
- Sužvejojo su Kristučiu žuvis savo bambukinėmis meškerėmis
- Darbavosi uodų ir drugelių gaudymo tinkleliu:)
- Stovėjo už 2 metrų, kai katinas Princas iš kibiro letenėlėmis susižvejojo Rojaus ir Kristučio didžiausias žuvis.
- O pirtelės sienos skylėje rado lizdą su mažyčiais paukščiukais.
Ech...pasisekė gi mums.
P.s. O man Ramūnas liepė užsimerkti ir subėrė į burną visą saują žemuogių. Juk ir Jūrytė jų paragaus su mano pieneliu:).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą