O kad taip Asiliukas atgytų...

Šiuo metu, Jūra pas močiutę Julytę, o Rojus namie. Todėl pokalbiai einant miegoti dažniau būna su atodūsiais ir nostalgiškai filosofiški. Šį kartą apie ištikimą Rojaus miego bičiulį Asiliuką.
- Mama, kaip manai, ar Asiliukas atgis kada nors?
- Norisi tikėti, kad taip, - nuoširdžiai atsakau.
- Aš vis svajoju, kad jis atgytų per Kalėdas. Galvoju. Juk jei Netvarkos nykštukas tikras, tai ir Asiliukas yra tikras. Mano draugai pripasakoja visokių dalykų, kad tai ne Netvarkos nykštukas, o jūs su tėčiu padedate viską. Bet aš netikiu jais. O kaip tu manai, ar Netvarkos nykštukas tikras? - toliau garsiai mąsto.
- Žinoma.
- Aš noriu parašyti Asiliukui raštelį per Kalėdas. Kaip manai, ar atrašys. Netvarkos nykštukas juk atrašo.
- O ką tu jam parašytum? - smalsauju:).
- Paprašyčiau pasirodyti man Kalėdų naktį... Ir paklausčiau... Ar aš tau patinku, Asiliuk?

Smilga

/////////

Komentarų nėra: