Nidoje smagu ne tik būti prie jūros, bet ir pagyventi. Vilniuje su vaikais dažnai šeštadieniais nueiname į Antakalnio biblioteką. Būna netrumpas žygis ir įdomu rinktis naujas knygas, tiek vaikams, tiek man. Į Nidos biblioteką nuėjome pirmą kartą. Ten buvo pikta bibliotekininkė ir pilna salė knygų lentynų iki lubų. Nežiūrint to, Jūra su Rojumi mikliai dingo tarp jų. Kol išsiaiškinau, kaip poilsiautojams pasiskolinti knygas, Jūrą radau rodančią pirštu aukštyn, kur puikavosi didžiulė knyga "Pasaulio princesės". Tokių gražių knygų retai tenka sutikti - ačiū prancūzų iliustratorei Misstigri. Didelio formato knygoje fantastiškos etno princesės iš įvairiausių žemynų. Kiekviename atvarte vis kitos šalies pasaka apie princesę, caraitę ar karalaitę, vienur drakono pagrobtą, kitur keliaujančią su drambliais, bet visur pasakiškai gražią:). Kasdien skaitėme po porą pasakų, kad užtektų visoms atostogų dienoms.
Ką dar radome bibliotekoje? Visą lentyną Astridos Lindgren knygų (tikrai daugiau nei mūsų bibliotekoje - pas mus daugelis knygų dažnai paimta:). A. Lindgren knygas godžiai skaito Rojukas. Taip taip šią vasarą mūsų būsimas antrokas perskaitė "Emilį iš Lionebergos", "Lotą iš pramuštgalvių gatvės" ir "Smarkuolė Kaisa". "Man tų vaikiškų pasakų nesiūlyk. Man patinka nuotykiai ir išdaigos" - pareiškė susiradęs A. Lindgren lentyną. Toje lentynoje ir aš radau sau knygą - Astridos biografiją vaikams. Apie tai, kaip ji pradėjo rašyti, kam, kaip ir kur ji rašo. Man taip pat patinka rašyti, tik dar nežinau, ką su tuo daryti:). Ir žinoma pasiėmėme legendų knygą, kur pieštuku buvo pabrauktos dvi legendos "Legenda apie milžinę Neringą" ir "Jūratė ir Kastytis". Dar vakar žaisdamas stalo žaidimą pas mūsų draugus Rojus apibūdindamas "Dixit" kortą pasakė "Milžinė Neringa". Viskas, ką pasėji , sudygsta, tik nežinai, kada:).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą