Galiu pasikliauti ne tik tėčiu


Pastaruoju metu būna ne tik linksma, bet ir labai labai sunku. Juk mažyliai praktiškai visą laiką būna veiksme. Jūra numinga pusvalanduką ryte ir valandą ar pusantros dienos metu. Rojus nebe visada miega pietų miego. Tad aš turiu LAAABAI daug dėmesio ir didžiulę paklausą iš savo vaikų pusės. Vis galvoju, matyt kada nors labai to dėmėsio prašiausi, tai dabar gavau su kaupu:). Su Ramūnu nutarėme, kad vaikams praverstų mažiau išprotėjusi mamytė. Tad ėmiau kviestis į svečius mūsų mylimą buvusią Rojaus, dar kai buvo kūdikis, valandinę auklytę Virginiją. (Spauskite žemiau esančią nuorodą).

Savaitę atėjusi pas mus rytais, pagaliau ji įgijo Jūrytės pasitikėjimą. Jūra ją atpažįsta, juokiasi pamačiusi, sutinka būti išvežta į lauką ir net porą kartų pasiliko su Virginija viena.  Taip su Rojumi kartą įgijome galimybę išeiti į vaikiškų filmukų festivalį. O kartą net įvyko neeilinis nutikimas: puseserė Siga pasiėmė Rojuką, Virginija - Jūrą, o mudu su tėčiu išėjome papietauti. Tokios akimirkos labai labai retos. Paskutinį kartą mus taip išleido mano mamytė. Būni dviese ir nieko nereikia. Beprotiškai gera, kai niekas neverkia, necypia, nereikalauja. O maistas nėra, kaip dažniausiai nutinka man, pamaitinusiai abu vaikučius, atšalęs:).

Smilga

/////////

Komentarų nėra: