Mažeikiuose prasidėjo nauja Rojaus tema - Mauglis. Dar namuose jis susidomėjo Mauglio filmuku, tada iš močiutės Julytės gavo dovanų labai gražias automobilio stiklų apsaugas nuo saulės su Maugliu, o aš Mažeikiuose radau seną savo vaikystės knygą Kiplingo “Džiunglės”. Skaitėme ją kiekvieną dieną dvi savaites! O juk ji nėra labai paprasta, daug Rojukui gan sudėtingo teksto, mažai paveikslėlių, bet įspūdis begalinis. Iš karto įvyko susiskirstymas vaidmenimis: Rojukas nutarė būti Akela arba smaugliu Ka, aš – Bagira, teko ir tėčiui skambinti, kad pasakytų, kas nori būti. Jie su Rojumi susitarė abu būti smaugliais. Rojus išmoko ir džiunglių slaptažodį: “as il tu – vieno klaujo mes abu”.
O man tos knygos atradimas buvo nepaprastai svarbus, nes jos atvarte buvo parašyta, kad tai Naujųjų metų dovana man nuo tėčio 1988 metais, tada man buvo 10 metų. Tėčio jau nebėra, bet atrodo vis dar jį atrandu ir vis dar pajaučiu šalia. Kaip gera. Kartais būna, kad žmogus gyvena šalia, bet jautiesi tarsi jo nebūtų, o mano tėčio jau nėra, bet jaučiuosi taip tarsi jį dar turėčiau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą