II dalis - Massarossa (Toskana)

Antrieji mūsų namai laukė Massarosoje, ant kalno, 10 km nuo jūros. Didelis itališkas namas, viename aukšte gyvena italė Klaudia ir nuomoja du apartamentus, pavadintus jos sesers vaikų vardais Ninneta ir Matteo. Mes gyvenome Ninnetoje su trimis terasomis debesų lygyje, vaizdu į jūrą horizonte ir Pučini ežeru papėdėje. Šeimininkė pasitiko mus su vynu, šilta itališka duonele, ledais Rojukui, marinuotomis alyvuogėmis, artišokais ir saulėje džiovintais pomidorais. Be galo mylinti vaikus išsiaiškino Rojaus ir Jūros vardų reikšmes ir visą laiką juos vadina Paradizo ir Mare. Rojui kasdiena palikdavo siurprizėlį. Į savo apartamentus eidavome pro jos terasą ir vieną vėlų vakarą radome raštelį “For Paradizo” didžiulis prožektorius, skirtas iš terasos apšviesti sodą naktį, kad Rojukas galėtų pamatyti šernus, ateinančius ieškoti maisto ir aišku jonvabalius.

O tą patį vakarą namie ant sienos radome driežo vaikiuką, tokį mažą ir peršviečiamai baltą. Rojukas su tėčiu jį sugavo ir paleido į sodą. Tvoroje ir iš vienos terasos buvo slaptos durelės – išėjimas į pėsčiujų gatvelę. Bohemiškos žalumos sodelyje auga alyvmedis, trešnės, persikai, greipfutai, o mūsų terasos vijoklio vaisiai, pasirodo, kiviai! Jie prinoks gruodį, ot pasisekė italams, visus metus turi šviežių vitaminų. Važiavome pas Klaudijos rekomenduotą vietinį ūkininką, kur pirkome jo gamintą braškių džemą, daržoves ir net naminius kiaušinius. Klaudia turėjo 3 katinus ir 2 šunis. Rojus susidraugavo su visais ir be vargo išmoko šunų vardus: Venerdi (itališkai penktadienis) ir Šakira.

Smilga

/////////

Komentarų nėra: