Viskas čia dirba iki dvylikos, paskui vėl nuo penkių. Šeštadienį ir sekmadinį galima ir sustresuoti, nes gali likti be sauskelnių, kaip mes, pavyzdžiui, ar be žemėlapio, kai GPS supsichuoja, kaip tik lemiamioje vietoje kertant Milaną☺. Tačiau viena vieta bet kuriame miestelyje dirba dažnai visą parą net sekmadienį – tai ledainė (it. gelateria) su namų darbo ledais (it. Gelato). Kelionės pradžioje Rojus šauniai ragavo ledų, mirė iš laimės didysis mūsų Mukuotukas. Deja, į kelionės pabaigą alergija pienui atsinaujino, tad mama su tėčiu smaguriavo gelato naktimis☺.
Visą kelionę skanavome ir įvairiausių rūšių itališko šokolado. Kai Rojus suvalgydavo savo dalį ir neišsiderėdavo daugiau, sakydavo: “tai gelai, tada leiskit man paziuleti, kaip jus savo pabaigsit”. Jis toks smaližius, kad jam net žiūrėjimas kaip valgo kiti teikia malonumą. Kartą teko eiti parsivesti namo, kai mūsų Borgo Di Sugame ūkyje Rojus pamatė šeimininkų šeimą savo terasoje smaližiaujant ledus, atsisėdo šalia ir tol žiūrėjo, kol buvo pavaišintas☺.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą